Kai į savo namus kartu gyventi pakviečiate žmogų, savas – pasielika, o svetimas – ilgai neužsilieka. Tas pats ir su paveikslais.

Priimdami į savo erdvę paveikslą turite labai gerai pagalvoti, pajausti, suprasti, kad gyvensite kartu ilgai, matysit jį kiekvieną mielą dieną. Jis turi būti savas.

Svarbu ne tik priderinti spalvinį toną prie sienų, baldų, prie stiliaus, parinkti proporcijas, verta jį priderinti ir prie savo emocijų, pajausti ar darbas teikia jums energijos. Jis kaip ir maistas, gali būti ir nuodas, ir vaistas.

Juk jo vienintelė paskirtis – kad į jį žiūrėtų, žiūrėtų ir žiūrėti niekada nepabostų.